Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje pakilo pelno mokesčio tarifai, gyventojų pajamos pradėtos sumuoti per metus ir apmokestinti progresiniais tarifais, o lengvatinis 9 proc. PVM tarifas daugeliui prekių ir paslaugų pakeistas 12 proc. Mažai įmonei tai reiškia kitokius skaičiavimus, naujus terminus ir kelias lengvatas, kurias lengva praleisti.
Kas konkrečiai pasikeitė nuo sausio?
Didžioji dalis pokyčių įsigaliojo vienu metu, todėl metų pradžioje daugelis buhalterių perstatinėjo apskaitos programų nustatymus ir mokesčių kodus. Svarbiausi pakeitimai, kuriuos verta žinoti kiekvienam smulkiojo verslo vadovui:
| Sritis | Iki 2026 m. | Nuo 2026 m. |
|---|---|---|
| Standartinis pelno mokestis | 16 proc. | 17 proc. |
| Lengvatinis pelno mokestis | 6 proc. | 7 proc. |
| GPM nuo darbo ir kitų pajamų | 20 / 32 proc. | 20 / 25 / 32 proc., pajamas sumuojant per metus |
| Dividendai | 15 proc. | 15 proc., į metinę sumą neįskaičiuojami |
| Lengvatinis PVM (dauguma prekių ir paslaugų) | 9 proc. | 12 proc. |
| PVM knygoms | 9 proc. | 5 proc. |
Mažiau pastebėtas pokytis – lengvatiniam pelno mokesčio tarifui nebetaikomas iki 10 darbuotojų kriterijus. Įmonė, kuri anksčiau „iškrisdavo“ iš lengvatos vien dėl augusio etatų skaičiaus, dabar gali į ją vėl patekti, jei atitinka pajamų ribą ir kitas sąlygas.
Kodėl metinis pajamų sumavimas yra ir įmonės reikalas?
Iš pirmo žvilgsnio progresinis GPM atrodo kaip asmeninis darbuotojo rūpestis. Praktikoje jis palietė ir darbdavius. Kai žmogus per metus gauna pajamų iš kelių šaltinių – darbo užmokestį, autorinį atlygį, individualios veiklos pajamas, – darbdavys mėnesio pabaigoje nemato visos jo metinės sumos. Todėl dalis GPM gali būti perskaičiuota tik deklaruojant metines pajamas kitų metų pavasarį.
Įmonės vadovui ir akcininkui tai turi tiesioginę reikšmę. Atlyginimas ir tantjemos sumuojami su kitomis metinėmis pajamomis, o dividendai apmokestinami atskirai 15 proc. tarifu ir į tą sumą neįskaičiuojami. Todėl klausimas „kiek mokėti atlyginimu, o kiek dividendais“ šiemet tapo skaičiavimo, o ne įpročio reikalu. Pirmoji metinė deklaracija pagal naują tvarką bus teikiama iki 2027 m. gegužės 1 d., ir tikėtina, kad nemažai gyventojų tada pirmą kartą pamatys GPM priemoką.
Momentinis nudėvėjimas: lengvata, kurią lengva praleisti
Kartu su didesniu pelno mokesčiu įvesta ir priešinga kryptimi veikianti priemonė. Tam tikrų grupių ilgalaikio turto įsigijimo kainą dabar galima atskaityti iš apmokestinamojo pelno tą mokestinį laikotarpį, kai turtas pradėtas naudoti, o ne išdalyti per kelerius metus.
Įmonei, kuri šiemet nusipirko gamybos įrangos ar kompiuterinės technikos, skirtumas gali būti juntamas jau pateikiant metinę pelno mokesčio deklaraciją. Kitas niuansas susijęs su nudėvėjimo normatyvais: norint juos pakeisti, kreiptis į mokesčių administratorių nebereikia. Tai patogu, tačiau sprendimą vis tiek reikia pagrįsti ir dokumentuoti apskaitos politikoje, nes jį gali tekti paaiškinti patikrinimo metu.
Ar 12 proc. PVM tarifas palietė ir jūsų sąskaitas?
Jei įmonė teikia apgyvendinimo ar kitas paslaugas, kurioms anksčiau buvo taikomas 9 proc. tarifas, nuo sausio sąskaitose turi būti 12 proc. Dažniausia klaida – senas tarifas, likęs kainyne, el. parduotuvės nustatymuose ar išankstinio apmokėjimo sąskaitose, kurios išrašytos dar 2025 m., o paslauga suteikta jau 2026 m. Tokiu atveju svarbu, kada atsirado prievolė apskaičiuoti PVM, o ne vien sąskaitos data.
Pirkėjo pusėje pokytis mažiau skausmingas: PVM mokėtojas pirkimo PVM paprastai atskaito. Tačiau ne PVM mokėtojui 3 procentiniai punktai virsta tiesiogine sąnaudų dalimi. Tas pats pasakytina apie įmones, kurios komandiruotėms ar renginiams perka apgyvendinimo paslaugas ir dėl veiklos pobūdžio pirkimo PVM atskaityti negali.
Ką verta peržiūrėti iki metų pabaigos?
Iki gruodžio 31 d. liko vos keli mėnesiai, todėl dabar pats laikas sutikrinti, ar naujos taisyklės apskaitoje pritaikytos teisingai:
- ar visi PVM tarifai kainynuose ir programose atnaujinti;
- ar šiemet įsigytam turtui įvertinta momentinio nudėvėjimo galimybė;
- ar įmonė atitinka lengvatinio pelno mokesčio sąlygas be darbuotojų skaičiaus kriterijaus;
- ar vadovo ir akcininkų išmokų struktūra apskaičiuota pagal naujus GPM tarifus.
Įmonėms, kurios neturi etatinio buhalterio, šis sąrašas dažnai tampa priežastimi peržiūrėti, kaip apskritai organizuojamos buhalterinės paslaugos, ir ar jų teikėjas aktyviai praneša apie pokyčius, o ne tik suveda dokumentus. Mokesčių reforma parodė, kad vienas neatnaujintas nustatymas programoje gali lemti klaidas visų metų ataskaitose.
„Didžiausia rizika šiemet buvo ne patys nauji tarifai, o pereinamojo laikotarpio operacijos – sausio sąskaitos už gruodžio darbus, išankstiniai apmokėjimai, metų viduryje pradėtas naudoti turtas. Būtent ten dažniausiai ir randame neatitikimų,“ – pastebi BPO House apskaitos komandos vadovė.
Kitų metų pavasarį, kai bus teikiamos pirmosios metinės deklaracijos pagal naują tvarką, paaiškės, kiek įmonių šias galimybes išnaudojo. Tie, kurie apskaitą sutvarkys dar šį rudenį, sausį pradės ramiau.
