Prieš penkiolika metų Pirėjo uostas Atėnuose buvo nuosmukio simbolis — pasenusi infrastruktūra, mažėjantys krovinių srautai ir neaiški ateitis. Šiandien tai ketvirtasis pagal dydį konteinerių uostas Europoje, per metus perkraunantis daugiau nei 5,6 milijono TEU konteinerių. Transformacijos priežastis — Kinijos valstybinė bendrovė COSCO Shipping, nuo 2016 metų valdanti didžiąją uosto dalį.
Graikijos vyriausybė, priversta skolų krizės, pardavė kontrolinį uosto akcijų paketą už 280 milijonų eurų. Nuo tada COSCO investavo daugiau nei 1,4 milijardo dolerių į terminalų modernizavimą, naujų prieplaukų statybą ir skaitmeninių valdymo sistemų diegimą. Šiandien uoste veikia trys konteinerių terminalai, kurių bendra metinė talpa viršija 8 milijonus TEU. Rezultatas kalbantis pats: nuo 93-ios vietos pasaulyje Pirėjas pakilo iki 25-os.
Kas tai reiškia Baltijos šalių verslui
Pirėjas yra ne tik Graikijos, bet ir visos Pietryčių Europos logistikos centras. Per šį uostą eina vadinamasis Kinijos ir Europos sausumos-jūros greitasis maršrutas, jungiantis jūrų transportą su geležinkeliu per Šiaurės Makedoniją, Serbiją ir Vengriją. Konteineriai, iškrauti Pirėjuje, gali pasiekti Vidurio Europą greičiau nei per Roterdamą ar Hamburgą.
Lietuvos įmonėms, importuojančioms prekes iš Azijos, tai atveria alternatyvą — dalį tiekimo grandinės nukreipti per Graikiją. Tuo pačiu auga ir tiesioginiai prekybos ryšiai: Graikija eksportuoja žemės ūkio produkciją, alyvuogių aliejų, tekstilę ir statybines medžiagas, o importuoja medienos gaminius, baldus ir maisto produktus.
Paslaugos, tokios kaip krovinių pervežimas į Graikiją, leidžia Lietuvos gamintojams pasiekti ne tik žemyninę Graikijos dalį, bet ir salas, kur kroviniai iš Pirėjo ar Salonikų paskirstomi keltais.
Geopolitinis kontekstas
COSCO valdomas Pirėjas nėra vien verslo projektas. JAV 2025 metais įtraukė COSCO į juodąjį sąrašą dėl nacionalinio saugumo, o tai sukėlė diplomatinę įtampą tarp Graikijos — NATO narės — ir jos kinų investuotojų. Graikija balansuoja tarp ekonominės naudos ir sąjungininkų lūkesčių.
Šis kontekstas svarbus logistikos sektoriui, nes geopolitiniai pokyčiai gali paveikti maršrutų stabilumą. Tačiau šiuo metu Pirėjas veikia sklandžiai, plečia paslaugas ir pritraukia vis daugiau laivybos linijų iš Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Graikija kaip tranzito šalis
Graikijos geografinė padėtis — tarp Viduržemio jūros, Juodosios jūros ir Sueco kanalo — jai suteikia unikalų vaidmenį tarptautinėje logistikoje. Per Graikiją eina prekių srautai tarp Europos, Azijos ir Afrikos. Logistikos sektorius šalyje 2023 metais buvo vertinamas 9,2 milijardo eurų, ir jis nuolat auga, skatinamas e-komercijos plėtros ir investicijų į šaltosios grandinės infrastruktūrą.
Graikijoje veikia stambūs tarptautiniai logistikos operatoriai — Goldair Cargo, DHL Greece, Kuehne + Nagel — kurie aktyviai plečia sandėliavimo ir paskirstymo pajėgumus. Tai reiškia, kad prekių priėmimo ir tolesnio paskirstymo galimybės šalyje nuolat gerėja.
Kelių transportu krovinys iš Vilniaus pasiekia Atėnus per penkias–šešias dienas. Maršrutas eina per ES šalis narės arba su trumpu tranzitu per Serbiją, todėl procedūros paprastos ir nuspėjamos. Daliniai kroviniai konsoliduojami terminale ir pristatomi per dešimt–dvylika dienų.
Tai tiesiogiai veikia ir Lietuvos verslą. Kas nuolat naudojasi krovinių pervežimas iš Graikijos paslaugomis, gali pastebėti, kad pristatymo terminai gerėja dėl augančios konkurencijos tarp vežėjų ir gerėjančios infrastruktūros. ES vidaus rinka šiuo atveju yra didelis pranašumas — jokių muitinės procedūrų, jokių eilių pasienyje.
