Jei kada nors domėjotės psichologo praktika arba ieškojote sau psichologo konsultacijos, turbūt susidūrėte su keistais pavadinimais, kuriuos kiekvienas psichologas įrašydavo į savo veiklos aprašymą: pvz. geštaltpsichologiją ar psichodinamiką. Tokiais terminais psichologas bando trumpai apibūdinti bendrą savo veikloje taikomą metodiką, kuria remiantis jis bando padėti savo klientams.
Turbūt dažniausiai galite susidurti būtent su psichodinamikos sąvoka. Kadangi labai daug psichologų ir psichoterapeutų praktikuoja būtent psichodinaminę psichologiją, suprasti kas slypi po šia sąvoka yra labai svarbu kiekvienam ketinančiam kreiptis į tokią praktiką taikantį specialistą.
Psichodinamika dar gali būti vadinama psichodinamine psichologija, Psichodinamika yra artimai susijusi su Z. Froidu ir jo pasekėjais. Froidas psichodinaminę psichologijos krypties teoriją vystė žvelgdamas į termodinamikos dėsnius ir metodiką fizikoje. Jis teorizavo psichologinę energiją pasąmonėje (libido), kurios pokyčiai ir virsmai yra aiškinamasis proto pasikeitimų pagrindas. Froido teorijoje, kiekvienas žmogus turi pastovų kiekį energijos, o emociniai ir kiti pokyčiai kyla iš šios energijos pasiskirstymo.
Psichodinamika analizuoja įvairius su žmogaus psichika susijusius reiškinius bei jų tarpusavio santykį ir sąveiką, išskirtinį dėmesį skiriant pasąmonės lygmeniui, bet nesumenkinant ir kitų psichinių dėmenų įtakos. Šioje teorijoje yra išskiriami trys psichiniai matmenys: id, ego ir superego. Id yra tai, ką būtų galima įvardinti kaip pasąmone arba pasąmoningu libido energijos rezervu. Superego yra žmogaus turimi idealai ir kitos viršasmenybinės (moralinės ar etinės) normos, sukuriančios vidinį spaudimo mechanizmą. Galiausiai ego yra tai, ką mes dažniausiai įsivaizduojama kalbėdami apie žmogų: tai yra sąmoninga žmogaus psichikos dalis, kuri „valdo“ asmenybę ir turi surasti balansą tarp pasąmoningų, libidinių id reikalavimų ir viršasmenybinių, moralinių superego reikalavimų. Prie to dažnai gali prisidėti ir išorinio pasaulio įtaka (pvz. atsakomybės, artimųjų ir kitų žmonių spaudimas). Bendriausia prasme, psichodinamika analizuoja šių „jėgų“ sąveiką ir jų reikšmę skirtinguose žmogaus asmenybės vystymosi etapuose.
Nors Froidas padėjo pamatus psichodinaminei psichologijai, kaip ir visam psichologijos mokslui, jo įtaka nebuvo vienintelė. Karlas Jungas, kuris atsispyrė nuo Froido atradimų ir buvo profesiškai jam artimas, taip pat padarė reikšmingą įtaką psichodinamikai. Priimdamas bendrą Froido teorinį apratą, jis pridėjo tam tikrų teorinių inovacijų: kolektyvinės pasąmonės konceptą, idėją, kad psichika natūraliai ir organiškai juda link pilnumos, asmenybių achetipų teoriją ir t.t. Deja, bet čia aptarti visas Jungo idėjas ir jų įtaką psichodinamikai neįmanoma.
Jei susidūrėte su psichodinamiką praktikuojančiu psichologu, galite tikėtis savo problemų interpretacijos per aukščiau aprašytą teorinį apratą. Be jokios abejonės, čia pateikiame tik visiškai supaprastintas šio aparato gaires, bet jos turėtų leisti geriau suprasti ko galima tikėtis apsilankius pas psichologą, kuris yra labiausiai įtakotas tokios psichologijos krypties.
