Ar verta tęsti studijas iškart po bakalauro, ar pirmiau padirbėti, priklauso ne nuo amžiaus ir ne nuo to, ką daro kurso draugai. Lemiamas veiksnys yra tai, kokio tikslo siekiate ir ar jūsų sritis antrosios pakopos išsilavinimą vertina kaip reikalavimą, ar kaip privalumą.
Bendro atsakymo nėra, tačiau dažniausiai pasitaiko keturios situacijos. Kiekvienai jų tinka kitas sprendimas.
Kai sritis reikalauja gilesnio pasirengimo nuo pat pradžių
Jeigu baigėte tyrimams imlią kryptį, pavyzdžiui, medžiagų inžineriją, biotechnologijas, elektroniką ar duomenų mokslą, studijas dažnai racionaliau tęsti iškart. Bakalauro žinios dar šviežios, mokymosi įprotis nenutrūkęs, o daugelis įdomiausių pozicijų tokiose srityse iš esmės skirtos antrosios pakopos absolventams.
Pertrauka čia turi aiškią kainą. Po kelerių metų darbo, nesusijusio su tyrimais, sugrįžti prie aukštosios matematikos ir modeliavimo būna gerokai sunkiau, nei atrodo baigiant bakalaurą. Be to, tyrimų laboratorijose ir inovacijų centruose dažnai dirbama su studentais jau antrosios pakopos metu, todėl studijos kartu tampa ir pirmąja darbo patirtimi. Tokios pozicijos retai skelbiamos viešai: į jas patenkama per dėstytojus, projektus ir baigiamojo darbo temas.
Kai dirbate ir taikotės į vadovaujamas pareigas
Antroji situacija yra priešinga: jau turite darbą, matote karjeros kelią ir svarstote, ar laipsnis jį paspartintų. Čia pirmasis žingsnis yra ne prašymas universitetui, o pokalbis darbe arba darbo skelbimų analizė.
Peržiūrėkite dešimt pareigų, į kurias norėtumėte pretenduoti po penkerių metų. Jei daugumoje jų antrosios pakopos išsilavinimas nurodytas kaip reikalavimas ar pageidavimas, sprendimas iš esmės priimtas. Jei jo nemini nė viena, galbūt naudingesni būtų tiksliniai sertifikatai ar vadybos kursai.
Dirbantiems svarbus ir studijų formos pasirinkimas. Ištęstinės ar vakarinės programos leidžia nenutraukti darbo, tačiau baigiamojo darbo laikotarpis reikalauja tiek dėmesio, kad jį verta suderinti su darbdaviu iš anksto. Kai kurios įmonės dalį studijų išlaidų padengia pačios, ypač jei programa tiesiogiai susijusi su darbuotojo pareigomis. Apie tokią galimybę verta paklausti dar prieš pateikiant prašymą, nes susitarimai paprastai sudaromi raštu ir turi savo sąlygas, pavyzdžiui, įsipareigojimą dirbti įmonėje tam tikrą laiką po studijų.
Kai norite keisti sritį
Trečioji situacija pasitaiko dažniau, nei manoma. Ekonomistas nori tapti duomenų analitiku, statybininkas domisi tvarumu ir energetika, vadybininkas — logistikos sistemomis. Antroji pakopa čia veikia kaip tiltas: per pusantrų ar dvejus metus įgyjamas pagrindas, kurį savarankiškai rinkti tektų gerokai ilgiau.
Tačiau tiltas turi atramas. Programos, priimančios kitų krypčių absolventus, dažnai reikalauja tam tikrų išklausytų dalykų arba papildomų studijų. Prieš sprendžiant būtina patikrinti, kiek kreditų trūksta ir ar juos galima surinkti lygiagrečiai. Naudinga pasikalbėti su programos koordinatoriumi: jis gali įvertinti jūsų ankstesnių studijų dalykus ir pasakyti, kurie bus įskaityti. Tokia konsultacija dažnai sutaupo semestrą, nes paaiškėja, kad dalis trūkstamų žinių jau įgyta, tik kitu pavadinimu.
Kai planuojate mokslinę ar akademinę karjerą
Ketvirtoji situacija paprasčiausia. Doktorantūrai magistro laipsnis yra formali sąlyga, todėl klausimas „ar verta” čia net nekyla. Kur kas svarbesnis kitas klausimas: kurioje programoje ir pas kurį vadovą rašyti baigiamąjį darbą.
Būsimam doktorantui antrosios pakopos baigiamasis darbas tampa pirmuoju rimtu moksliniu rezultatu. Jei jis paskelbiamas ar pristatomas konferencijoje, tai sustiprina stojimo į doktorantūrą galimybes, todėl temos pasirinkimas yra strateginis sprendimas, o ne formalumas. Vadovą verta rinktis ne tik pagal temą, bet ir pagal tai, ar jis vykdo projektus, kuriuose galėtumėte dalyvauti, ir ar jo ankstesni studentai tęsė mokslus doktorantūroje.
Dažniausi klausimai
Ar galima stoti po kelerių metų pertraukos? Taip. Pirmosios pakopos diplomas nesensta, o kai kuriose programose darbo patirtis gali būti papildomai vertinama atrankoje. Konkrečius kriterijus verta pasitikrinti pasirinktos programos priėmimo taisyklėse.
Ar įmanoma studijuoti nuolatine forma ir dirbti visą darbo dieną? Formaliai tai nedraudžiama, tačiau praktiškai sudėtinga, nes paskaitos vyksta darbo valandomis. Dirbantiems paprastai patogesnė ištęstinė forma ar programos su vakarinėmis paskaitomis.
Ar laipsnis iš kitos krypties bus vertinamas darbdavių? Daugeliu atvejų taip, ypač kai jis papildo pirmąjį išsilavinimą. Inžinierius, baigęs vadybos programą, ar ekonomistas, studijavęs duomenų analitiką, dažnai turi derinį, kurio rinkoje trūksta.
Kada geriausia pradėti domėtis priėmimu? Prieš kelis mėnesius iki priėmimo pradžios. Tada lieka laiko surinkti dokumentus, rekomendacijas ir, jei reikia, išlaikyti papildomus dalykus, kurių trūksta stojimui.
Kaip pasirinkti savo kelią
Atsakymas paprastai išryškėja, kai užrašote vieną sakinį: ką norite daryti po penkerių metų. Jei tam reikia gilesnių žinių ar formalaus laipsnio, studijos yra investicija. Jei ne, geriau rinktis patirtį ir trumpesnius mokymus. Darbdavio akimis magistras su kelerių metų praktika dažnai atrodo stipriau nei kandidatas, turintis tik vieną iš šių dalykų, todėl abu keliai gali susijungti. Svarbiausia, kad studijos turėtų aiškų tikslą, o ne būtų tik dar vienas diplomas stalčiuje.
