Šunų šeimininkai seniai žino tai, ką mokslininkai pradėjo tyrinėti tik pastaraisiais dešimtmečiais. Ryšys tarp žmogaus ir šuns – ne tik sentimentai ar įprotis. Tai biologiškai ir psichologiškai pagrįstas fenomenas, turintis realų poveikį abiejų rūšių sveikatai.
Skaičiai, kurie nustebina
Japonijos mokslininkai 2015 metais paskelbė tyrimą, sukėlusį tikrą rezonansą. Jie išmatavo oksitocino – vadinamojo „meilės hormono” – lygį žmonėms ir šunims prieš ir po akių kontakto. Rezultatai: abiejų rūšių atstovams oksitocino kiekis kraujyje pakilo iki 300 procentų.
Tai tas pats hormonas, kuris išsiskiria motinai žiūrint į kūdikį. Evoliucija sukūrė mechanizmą, leidžiantį skirtingų rūšių atstovams formuoti gilų emocinį ryšį. Šunys – vieninteliai gyvūnai, pas kuriuos užfiksuotas toks stiprus oksitocino atsakas į žmogų.
Kitas skaičius: Amerikos širdies asociacija 2013 metais paskelbė, kad šunų savininkai turi 36 procentais mažesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ne dėl to, kad daugiau vaikšto – nors ir tai svarbu. Tyrėjai mano, kad streso mažinimas ir emocinis palaikymas čia vaidina lemiamą vaidmenį.
Psichologinė nauda: daugiau nei kompanija
Vienišumas šiuolaikiniame pasaulyje tapo epidemija. Pasaulio sveikatos organizacija jį vadina viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų. Ir čia šunys atlieka vaidmenį, kurio neįmanoma pervertinti.
Tyrimai rodo, kad šunų šeimininkai turi platesnį socialinį ratą. Paprasčiausiai todėl, kad pasivaikščiojimai sukuria progų bendrauti su kaimynais, kitais šeimininkais, praeiviais. Šuo tampa socialiniu katalizatoriumi – jis suteikia pretekstą pokalbiui ten, kur be jo žmonės praeitų tylėdami.
Depresijai ir nerimui šunys irgi daro poveikį. Ne kaip vaistų pakaitalas – tai būtų neatsakinga teigti – bet kaip papildoma atrama. Struktūra, kurią suteikia būtinybė rūpintis kitu gyviu, padeda išlaikyti dienotvarkę net sunkiausiais periodais. O besąlyginė meilė, kurią šuo rodo nepriklausomai nuo jūsų nuotaikos ar sėkmės, veikia kaip emocinis inkaras.
Vaikų raida ir augintiniai
Šeimos su vaikais dažnai svarsto: ar verta įsileisti šunį į namus, kol vaikai maži? Tyrimai pateikia įdomių argumentų „už”.
Suomijos mokslininkai nustatė, kad vaikai, augantys su šunimis, turi stipresnę imuninę sistemą. Jie rečiau serga kvėpavimo takų infekcijomis ir alergijomis. Hipotezė: ankstyvoje vaikystėje kontaktas su gyvūnų mikrobiomu „treniruoja” imuninę sistemą ir daro ją atsparesnę.
Emocinė pusė ne mažiau svarbi. Vaikai, augantys su augintiniais, demonstruoja aukštesnį empatiškumo lygį ir geriau supranta neverbalinius signalus. Jie mokosi atsakomybės – ne abstrakčios, o labai konkrečios, kasdieninės, turinčios pasekmes.
Žinoma, visa tai veikia tik tada, kai šuo sveikas ir prižiūrimas. Skiepai šunims čia tampa ne tik gyvūno, bet ir šeimos sveikatos klausimu. Kai kurios šunų ligos – leptospirozė, parazitai – gali persiduoti žmonėms, ypač vaikams.
Senyvo amžiaus iššūkiai
Pensinio amžiaus žmonėms šunys teikia ypatingą naudą. Praradus darbo struktūrą ir sumažėjus socialiniams kontaktams, augintinis tampa priežastimi keltis ryte, išeiti į lauką, palaikyti fizinį aktyvumą.
Tyrimai su Alzheimerio liga sergančiais pacientais rodo, kad bendravimas su šunimis mažina agitaciją ir gerina nuotaiką. Kai kuriose globos įstaigose gyvūnų terapija tapo standartine praktika – reguliarūs šunų vizitai padeda gyventojams jaustis geriau.
Tačiau senyvo amžiaus žmonėms renkantis augintinį, svarbu realistiškai įvertinti savo galimybes. Energingas šuniukas gali būti per didelis iššūkis. Vyresnio amžiaus, ramesnis šuo dažnai tampa geresniu pasirinkimu – abiejų gyvenimo tempai sutampa.
Atsakomybės kaina
Psichologinė nauda neateina veltui. Šuo – tai įsipareigojimas dešimčiai ar penkiolikai metų. Finansiniai kaštai, laiko investicija, apribojimai kelionėms – visa tai realybė, kurią būtina priimti prieš apsisprendžiant.
Veterinarinė priežiūra – viena didžiausių išlaidų kategorijų. Veterinaras Vilniuje padės suplanuoti būtinas procedūras ir išvengti netikėtų išlaidų, bet tam tikras biudžetas gyvūno sveikatai turi būti numatytas iš anksto.
Statistika rodo, kad šunų savininkai per gyvūno gyvenimą išleidžia vidutiniškai nuo 15 000 iki 40 000 eurų – priklausomai nuo veislės, sveikatos ir gyvenimo būdo. Tai rimta suma, apie kurią verta pagalvoti prieš pasiduodant šuniuko akių žavesiui.
Abipusis ryšys
Galbūt įdomiausia tai, kad nauda – abipusė. Šunys, gyvenantys mylinčiose šeimose, gyvena ilgiau ir sveikiau nei apleisti ar izoliuoti. Jie rečiau turi elgesio problemų, rečiau serga su stresu susijusiomis ligomis.
Mokslininkai tai vadina „simbiotiniais santykiais” – abu partneriai gauna naudos iš bendro gyvenimo. Per dešimtis tūkstančių metų trukusią domestikaciją žmonės ir šunys tapo vienas kitam reikalingi ne tik praktiškai, bet ir emociškai.
Šiandien, kai daugelis tradicinių bendruomenės formų silpnėja, šis ryšys tampa dar vertingesnis. Šuo gali būti ne viskas, bet jis gali būti daug – tylus palydovas per visus gyvenimo etapus, nuo vaikystės iki senatvės.
