Vidutinės ir mažos įmonės Lietuvoje vis dažniau atsigręžia į saulės elektrines kaip į būdą sumažinti energijos kaštus ir padidinti nepriklausomybę nuo elektros tiekėjų. Tarp dažniausių sprendimų – 100 kW galingumo elektrinės, kurios dažniausiai montuojamos ant administracinių ar gamybinių pastatų stogų, sandėlių, autoservisų, gamybinių cechų ar net šiltnamių kompleksų.
Tokio dydžio elektrinė per metus gali pagaminti apie 95 000–105 000 kWh elektros priklausomai nuo vietovės, montavimo krypties ir naudojamų modulių efektyvumo. Tai prilygsta vidutinio verslo, pvz., gamybinės įmonės ar logistikos sandėlio – metiniam elektros poreikiui.
Kiek kainuoja įsirengti 100 kW saulės elektrinę 2025 m.?
2025 m. pradžioje rinkoje vyrauja tendencija, kad saulės modulių kainos stabilizuojasi, tačiau darbo jėgos ir montavimo kaštai didėja. Bendra 100 kW galios elektrinės įrengimo kaina (įskaitant projektavimą, konstrukcijas, montavimą, inverterius, apsaugos įrangą ir pridavimo procedūras) svyruoja nuo 70 000 iki 90 000 eurų (be PVM).
Jei įranga pasirenkama iš patikimų gamintojų (pvz., LONGi, Trina, Huawei, Fronius) – investicija tampa ne tik ilgaamžė, bet ir atitinka APVA keliamus reikalavimus finansinei paramai gauti.
Ką siūlo APVA 2025 m.?
Lietuvos Respublikos aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2025 m. tęsia paramos priemones verslui, kuris diegia atsinaujinančius energijos šaltinius.
Šiuo metu aktuali priemonė – „Investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir naudojimą pramonės įmonėse“, kurioje numatyta parama iki:
- 35 % tinkamų išlaidų labai mažoms ir mažoms įmonėms,
- 25 % – vidutinėms įmonėms,
- 15 % – didelėms įmonėms.
Jei 100 kW projektas įvertinamas 80 000 eurų vertės, mažai įmonei gali būti kompensuojama iki 28 000 eurų, o tai ženkliai sutrumpina atsiperkamumo laiką.
Kaip pažymi energetikos konsultantas Tomas Klevas: „APVA parama leidžia vidutinei įmonei 100 kW elektrinę įsirengti už mažiau nei 60 000 eurų. Tai reiškia, kad investicija atsiperka greičiau nei per 5 metus – o elektrinės tarnavimo laikas siekia 25 metus ar daugiau“.
Kaip skaičiuojamas atsiperkamumas?
Atsiperkamumo laikotarpis priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių.
- Suvartojimo vietoje. Kuo daugiau elektros sunaudojama ten, kur ji pagaminama, tuo greičiau grįžta investicija.
- Elektros rinkos kainos. Jei įmonė moka 18–25 ct/kWh už elektrą iš tinklo, tai saulės gamyba (vidutiniškai 4–5 ct/kWh) tampa itin konkurencinga.
- APVA parama. Ji sumažina pradinę investiciją.
Vidutiniškai 100 kW saulės elektrinės verslui Lietuvoje atsiperka per 4,5–6 metus, o įranga tarnauja 25 metus. Per visą laikotarpį įmonė gali sutaupyti virš 200 000 eurų.
Ar galima naudotis kaupimo sprendimais?
2025 m. aktualu ir tai, kad energijos kaupimas tampa vis dažnesne verslo pasirinkimo dalimi. Net jei elektrinės galia viršija momentinį vartojimą, dalį energijos galima kaupti stacionariuose kaupikliuose ir naudoti vakare ar ne saulėtomis dienomis. Tai ypač aktualu įmonėms, veikiančioms pamainomis ar naktiniu režimu.
Ekspertas Kęstutis Bružas, specializuojantis energijos kaupimo sprendimuose, teigia:
„Šiandieninės baterijų kainos leidžia kombinuoti 100 kW elektrinę su 50–100 kWh kaupikliu už papildomus 15–20 tūkst. eurų. Ilgainiui tai padidina savarankiškumą ir leidžia geriau valdyti elektros srautus“.
Ar verta planuoti šią investiciją dabar?
Taip, nes 2025 m. saulės elektrinių projektų finansavimas vis dar aktyvus, o elektros kainų svyravimai išlieka dideli. Be to, energetinė nepriklausomybė tampa ne tik finansiniu, bet ir reputaciniu veiksniu, nes vis daugiau tiekimo grandinių reikalauja tvarių sprendimų.
Įmonės, investuojančios į saulės elektrines, tampa patrauklesnės tiek partneriams, tiek darbuotojams. Jos ne tik taupo, bet ir mažina CO₂ pėdsaką, o tai atitinka ES Žaliojo kurso tikslus.
