Nevaisingumas veislyne retai pasireiškia kaip staigus įvykis. Dažniau tai laipsniškas procesas: mažesnės vados, ilgesni tarpai tarp rujų, nesėkmingi poravimai, kurie priskiriami atsitiktinumui. Už kiekvieno iš šių reiškinių dažnai slypi konkreti, diagnozuojama būklė. Šiame straipsnyje apžvelgiamos reprodukcinės sistemos problemos, būdingos katėms ir katinams, ir tai, kaip jos nustatomos prieš tampant veislyno nuostoliu.
Katės: gimdos pokyčiai be klinikinių simptomų
Kiekvienas rujos ciklas be apvaisinimo palieka gimdos gleivinėje hormoninį pėdsaką. Ilgainiui formuojasi cistinė endometriumo hiperplazija — gleivinės sustorėjimas su skysčio pripildytomis cistomis. Ši būklė pati savaime nesukelia matomų požymių, tačiau ji blogina embrionų implantaciją ir sudaro sąlygas gimdos uždegimui.
Uždara piometra — pūlinis gimdos uždegimas be išskyrų — yra pavojingiausia forma, nes išorėje matomas tik vangumas, padidėjęs troškulys ir sumažėjęs apetitas. Atvira forma pasireiškia išskyromis iš makšties ir pastebima greičiau. Rizika didėja su amžiumi ir ciklų be poravimo skaičiumi; katėms, kurios kelerius metus nebuvo poruojamos, ji ypač aktuali. Diagnozė nustatoma ultragarsu, o gimdos būklės vertinimas prieš planuojamą poravimą leidžia laiku atskirti gyvūną, kuriam veisimas jau rizikingas.
Katės: kiaušidžių funkcijos sutrikimai
Rujos nebuvimas arba, priešingai, nuolatinė ruja be poravimo gali rodyti kiaušidžių cistas arba folikulų vystymosi sutrikimus. Nuolatinė ruja išsekina gyvūną ir didina gimdos pokyčių riziką. Hormoninių tyrimų ir ultragarso derinys leidžia atskirti, ar problema yra kiaušidėse, ar bendroje hormoninėje pusiausvyroje, o kartais — ar tai skydliaukės ar kitų organų sutrikimo pasekmė.
Atskira tema — ankstyvas embrionų praradimas. Katė poruojama, apvaisinimas įvyksta, tačiau nėštumas nutrūksta per pirmąsias tris–keturias savaites, dažnai be jokių išorinių požymių. Veisėjas mato tik nesėkmingą poravimą. Priežastys apima infekcijas, hormonų trūkumą, gimdos pokyčius ir genetinį nesuderinamumą. Ankstyva ultragarsinė nėštumo diagnostika — apie trečią savaitę — leidžia nustatyti, ar apvaisinimas apskritai įvyko, ir taip nukreipti tolesnį tyrimą teisinga linkme.
Katinai: neakivaizdūs nevaisingumo šaltiniai
Katinų vaisingumas tikrinamas rečiau, nes vienas katinas dažniausiai poruojamas su keliomis katėmis, ir nesėkmė priskiriama joms. Tačiau katinų reprodukcinė sistema turi savų problemų.
Kriptorchizmas — vienos ar abiejų sėklidžių nenusileidimas į kapšelį — yra paveldima būklė. Vienpusis kriptorchas dažniausiai vaisingas, tačiau perduoda polinkį palikuonims, todėl veisimui netinkamas. Nenusileidusi sėklidė turi didesnę navikų riziką.
Sėklidžių ir prielipų uždegimai, dažnai infekcinės kilmės, blogina spermos kokybę mėnesiams po išgijimo. Prostatos pokyčiai vyresniems katinams retesni nei šunims, bet pasitaiko. Spermos kokybės tyrimas katinams atliekamas rečiau nei kitų rūšių gyvūnams dėl techninių priežasčių, tačiau jis įmanomas ir informatyvus, kai keli poravimai su skirtingomis sveikomis katėmis lieka nesėkmingi.
Prie katinų problemų priskirtina ir elgesio kilmės nevaisingumas: katinas, kuris fiziologiškai sveikas, gali nesipooruoti dėl streso naujoje aplinkoje ar agresyvios katės. Prieš ieškant medicininės priežasties verta įvertinti poravimo sąlygas — katinui pažįstama teritorija ir pakankamas laikas adaptacijai dažnai išsprendžia problemą be jokių tyrimų.
Bendros abiem lytims būklės
Nutukimas mažina vaisingumą abiem lytims ir didina gimdymo komplikacijų riziką. Skydliaukės funkcijos sutrikimai, dažniau pasireiškiantys vyresniems gyvūnams, veikia ciklą ir spermatogenezę. Lėtinės infekcijos, tarp jų ir retrovirusinės, blogina bendrą būklę ir reprodukciją. Kai kurie vaistai — pavyzdžiui, ilgalaikis gliukokortikoidų ar hormoninių preparatų vartojimas — turi ilgalaikį poveikį vaisingumui.
Ypatingas dėmesys skirtinas hormoniniams rujos slopinimo preparatams, kurie kartais naudojami veislynuose tarp poravimų. Jų ilgalaikis vartojimas siejamas su gimdos pokyčiais ir pieno liaukų navikais; šiuolaikinės rekomendacijos šių priemonių veisiamiems gyvūnams netaiko arba taiko labai ribotai.
Kaip organizuojama reprodukcinė patikra
Ištyrimas prieš poravimą apima klinikinę apžiūrą, lytinių organų ultragarsą, bendrą kraujo tyrimą ir biochemiją, infekcinių ligų testus ir, esant indikacijų, hormoninius tyrimus. Katėms po nesėkmingų poravimų pridedama ankstyva nėštumo diagnostika ir gimdos būklės vertinimas ciklo metu; katinams — sėklidžių ultragarsas ir, jei reikia, spermos tyrimas. Tokią programą veisiamiems gyvūnams Vilniuje vykdo Jakovo klinika, kur reprodukcinė patikra derinama su genetiniais ir infekciniais tyrimais.
Kada kreiptis nelaukiant planinės patikros
Nesėkmingi du poravimai iš eilės su patikrintais partneriais. Ruja, trunkanti ilgiau nei dvi savaites, arba jos nebuvimas ilgiau nei pusmetį suaugusiai katei. Bet kokios išskyros iš makšties ne rujos metu. Katino sėklidžių dydžio ar konsistencijos pokyčiai. Padidėjęs troškulys ir vangumas katei, kuri neseniai buvo rujoje.
Šie požymiai priklauso tai pačiai kategorijai kaip ir kiti kačių ligų simptomai, kurių pasirodymas jau reiškia, kad procesas vyksta ilgai; veisiamų gyvūnų reguliari patikra skirta būtent tam, kad reprodukcinės problemos būtų nustatomos ankstesnėje stadijoje, kol jos dar grįžtamos.
Sistemingai vedama reprodukcinė istorija — rujų datos, poravimai, vados — dažnai leidžia pastebėti tendenciją anksčiau nei bet kuris tyrimas.
Reprodukcinė sveikata yra vienintelis veislyno turtas, kurio negalima nusipirkti — ją galima tik išsaugoti.
