Leukoplakija yra būklė, pasireiškianti kaip baltos arba pilkos dėmės burnos gleivinėje, kurių negalima nuvalyti ar pašalinti. Šios dėmės gali atsirasti ant liežuvio, skruostų vidinės pusės, dantenų ar gomurio. Leukoplakija dažniausiai yra nekenksminga ir nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriais atvejais ji gali būti ankstyva vėžio pranašė. Dėl to svarbu laiku atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius burnos gleivinėje ir kreiptis į gydytoją dėl išsamaus įvertinimo.
Leukoplakijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ji gali atsirasti dėl ilgalaikio burnos gleivinės dirginimo. Dažniausi dirgikliai yra tabako vartojimas, tiek rūkymo, tiek kramtomojo tabako pavidalu, bei pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Kitos galimos priežastys gali būti dantų protezai ar kiti dantų prietaisai, kurie netinkamai priglunda ir dirgina gleivinę, taip pat lėtinis gleivinės dirginimas dėl aštrių dantų kraštų ar netinkamų plombų. Be to, leukoplakija gali būti susijusi su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
Leukoplakijos simptomai dažniausiai yra nematomi, todėl pacientai dažnai nepastebi šios būklės iki tol, kol jos neaptinka odontologas per įprastinę apžiūrą. Baltos arba pilkos spalvos dėmės burnos gleivinėje yra pagrindinis leukoplakijos požymis. Šios dėmės gali būti lygios arba šiek tiek pakeltos, kartais turi šiurkštų paviršių. Nors dažniausiai leukoplakija nesukelia skausmo ar diskomforto, kai kuriais atvejais pacientai gali jausti jautrumą ar dirginimą.
Diagnozuojant leukoplakiją, odontologas atliks fizinę burnos apžiūrą ir, jei reikia, rekomenduos papildomus tyrimus. Biopsija yra vienas iš pagrindinių diagnostikos metodų, siekiant nustatyti, ar nėra piktybinių pokyčių. Biopsijos metu paimamas nedidelis audinio mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje. Šis tyrimas padeda tiksliai nustatyti, ar leukoplakija yra susijusi su vėžiniais pokyčiais.
Leukoplakijos gydymas priklauso nuo dėmių dydžio, vietos ir išvaizdos. Jei dėmės yra mažos ir nėra piktybinių požymių, gali būti rekomenduojama stebėti ir reguliariai tikrinti jų būklę. Jei dėmės didėja arba keičiasi, gali prireikti papildomų intervencijų. Pašalinimas chirurginiu būdu yra vienas iš dažniausių gydymo metodų. Tai gali būti atliekama naudojant skalpelį, lazerį arba krioterapiją (šaldymą). Neinvaziniai metodai, tokie kaip fotodinaminė terapija, kuri naudoja šviesą ir specialius vaistus, kad sunaikintų nenormalius ląsteles, taip pat gali būti efektyvūs.
Siekiant išvengti leukoplakijos, svarbu laikytis tam tikrų prevencinių priemonių. Pirmiausia, būtina atsisakyti rūkymo ir tabako produktų vartojimo. Tabakas yra vienas iš pagrindinių leukoplakijos rizikos veiksnių, todėl jo atsisakymas gali žymiai sumažinti šios būklės atsiradimo tikimybę. Taip pat svarbu sumažinti alkoholio vartojimą, nes alkoholis taip pat gali dirginti burnos gleivinę. Reguliari burnos higiena, įskaitant kasdienį dantų valymą ir tarpdančių valymą, padeda išlaikyti burnos gleivinę sveiką ir sumažina infekcijų riziką. Be to, rekomenduojama reguliariai lankytis pas odontologą, kad būtų atliekamos profilaktinės apžiūros ir anksti nustatomi bet kokie pokyčiai burnos gleivinėje.
Leukoplakija dažniausiai yra nekenksminga, tačiau svarbu stebėti jos būklę ir laiku imtis veiksmų, jei atsiranda pokyčių. Reguliarūs odontologo patikrinimai padeda anksti nustatyti bet kokias problemas ir užtikrinti burnos sveikatą. Jei pastebite bet kokius leukoplakijos požymius, nedelsdami kreipkitės į savo odontologą ar gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir nustatyta tinkama gydymo strategija.
Plačiau apie tai skaitykite https://senvagesklinika.lt/baltos-dantenos-leukoplakija/
