Beveik 80 procentų lietuvių teigia, kad jiems rūpi aplinka. Tačiau tik maždaug trečdalis faktiškai rūšiuoja visas atliekas, kurias galėtų. Ši spraga tarp žinojimo ir veikimo – ne tingumas ar abejingumas. Tai psichologinis fenomenas, kurį mokslininkai vadina „vertybių-veiksmų atotrūkiu”. Ir panaudotas kepimo aliejus yra puikus pavyzdys, kur šis atotrūkis pasireiškia ryškiausiai.
Skaičiai, kurie turėtų nustebinti
Lietuvoje kasmet susidaro apie 15–20 tūkstančių tonų panaudoto kepimo aliejaus. Didžioji dalis jo – iš maitinimo sektoriaus, tačiau namų ūkiai sugeneruoja maždaug 3–4 tūkstančius tonų per metus. Tai vidutiniškai apie 2–3 litrai vienam gyventojui.
Kur keliauja šis kiekis? Tyrimai rodo, kad iki 60 procentų namų ūkių panaudotą aliejų vis dar šalina netinkamai – daugiausia išpila į kriauklę arba išmeta su bendromis atliekomis. Tik apie 15 procentų gyventojų nuosekliai pristato aliejų į surinkimo taškus.
Vienas litras aliejaus, patekęs į kanalizaciją, gali užteršti iki 1 000 000 litrų vandens. Tai olimpinio baseino tūris. Kiekvieną dieną Lietuvoje į kanalizaciją patenka kiekis, kurio pakaktų užteršti keliems šimtams tokių baseinų.
Psichologinės kliūtys: kodėl lengviau ignoruoti
Žmogaus smegenys yra prisitaikiusios spręsti tiesiogines, matomas problemas. Tai, kas nematoma – neegzistuoja mūsų kasdienėje sąmonėje. Aliejus, išpiltas į kriauklę, dingsta iš akių per sekundę. Jokio vizualinio grįžtamojo ryšio, jokio diskomforto.
Psichologai tai vadina „laikiniu diskontavimu” – nuvertinome ateitį dabartinės patogybės labui. Išpilti lengviau nei kaupti, o pasekmės – abstrakčios ir nutolusios laike. Mūsų smegenys tiesiog nėra pritaikytos jausti atsakomybę už tai, kas įvyks po dešimties metų kitame miesto gale.
Kita kliūtis – vadinamasis „lašo jūroje” efektas. „Mano vienas litras nieko nepakeis” – tokia mintis natūraliai kyla, kai problema atrodo per didelė individualiam veiksmui. Tačiau matematika rodo priešingai: jei kiekvienas namų ūkis tinkamai sutvarkytų savo 2–3 litrus, surenkamas kiekis išaugtų kelis kartus.
DUK: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Kur dėti panaudotą aliejų? Atvėsintą aliejų supilkite į bet kokį sandarų plastiko ar stiklo indą. Sukauptą kiekį pristatykite į artimiausią surinkimo tašką – informaciją apie naudotas aliejus priėmimo vietas rasite savivaldybės tinklapyje arba specializuotų įmonių svetainėse.
Ar galima maišyti skirtingų rūšių aliejų? Taip. Saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių, kokosų – visas panaudotas kepimo aliejus galima kaupti viename inde.
Kiek aliejaus reikia sukaupti, kad verta vežti? Nėra minimalaus kiekio. Net pusė litro yra vertinga. Kai kurie surinkimo taškai priima ir mažus kiekius.
Ar aliejų reikia filtruoti prieš atiduodant? Nebūtina, tačiau stambias maisto likučių daleles rekomenduojama pašalinti – pavyzdžiui, perkošti per sietelį.
Ką daryti, jei neturiu laiko vežti? Kai kurios įmonės siūlo nemokamą paėmimą iš namų – tereikia užsiregistruoti internetu ir sutarti laiką.
Ar maitinimo įstaigos moka už aliejų? Dažniausiai paslauga nemokama, o kai kuriais atvejais įstaigos gauna simbolinį atlygį, nes aliejus yra vertinga žaliava biodegalų gamybai.
Socialinis efektas: kai kiti mato – tu keičiesi
Įdomu, kad vienas efektyviausių būdų keisti elgesį – padaryti jį matomą. Tyrimai rodo, kad žmonės labiau linkę rūšiuoti, kai žino, jog kaimynai taip daro. Socialinė norma veikia stipriau nei racionalūs argumentai.
Štai kodėl svarbu kalbėti apie tai. Ne moralizuoti, ne kaltinti – tiesiog papasakoti, kad pats kaupi aliejų, kad tai paprasta, kad nieko nekainuoja. Vienas pokalbis prie kavos gali paskatinti grandininę reakciją. O verslui egzistuoja profesionalus aliejaus surinkimas maitinimo įstaigose, kuris išsprendžia klausimą be jokių papildomų rūpesčių.
Maitinimo sektorius: kai sistema jau veikia
Maitinimo įstaigoms situacija paprastesnė – infrastruktūra jau sukurta, procesas aiškus. Surinkimas veikia pagal nusistovėjusius grafikus, su visa reikalinga dokumentacija ir be jokio papildomo administracinio krūvio.
Restoranai, kavinės, mokyklų valgyklos, ligoninių virtuvės – visos šios įstaigos gali išspręsti aliejaus klausimą vienu sprendimu. Tai ne tik aplinkosauginis, bet ir reputacinis žingsnis: klientai vis labiau vertina verslus, kurie elgiasi atsakingai.
Nuo žinojimo prie veikimo
Atotrūkis tarp vertybių ir veiksmų nėra neįveikiamas. Jis mažėja, kai veiksmas tampa lengvas, kai aplinka palaiko, kai matome kitų pavyzdį. Aliejaus tvarkymo atveju visos šios sąlygos jau egzistuoja – tereikia žengti pirmą žingsnį.
Galbūt šiandien virtuvėje stovi puodas su vakarykščiu aliejumi. Ir galbūt šiandien yra ta diena, kai jis keliauja ne į kriauklę, o į butelį, kuris vėliau taps dalimi didesnio sprendimo.
